- suvyriškėti
- suvyriškė́ti vksm. Suvyriškė́jau ir tapaũ šio tõ vertù žmogumi̇̀.
.
.
suvyriškėti — intr. Š, NdŽ suaugti į vyrą, įgauti vyriškų požymių, subręsti: Suvyriškėjo berniukas DŽ. Paseno tas vaikis, ką ten pasęs – ale teip suvyriškėjo End. Jis man atrodė smarkiai išstypęs, suvyriškėjęs, nors už mane buvo tik dvejais metais vyresnis… … Dictionary of the Lithuanian Language
iššikti — iššìkti, ìššika (iššiñka), o (ìššikė) vlg. 1. tr. N, J, Š, KŽ tuštinantis su išmatomis pašalinti: Karvės miežių grūdus cielus ìššika Pc. Iššikau žvirblelį, išstrungiojau LLDI277(Ms). ^ Seku, seku pasaką, vilks iššiko ašaką Sln. | refl. tr.… … Dictionary of the Lithuanian Language
suvyriškėjimas — sm. (1) DŽ1 → suvyriškėti: Pagyvenusių moterų suvyriškėjimas MedŽ592. vyriškėjimas; suvyriškėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
suvyrėti — 1 suvyrėti intr. 1. tapti vyru, suvyriškėti: Vaikinas jau suvyrėjęs NdŽ. Mažilelis, pamplelis buvo, i gana, pasku suvyrėjo, kaip įdrūktėjo End. Kaip suvyrė[ja] – anims tiek i berūpa Vž. 2. Kš įgauti vyriškų bruožų, ypatybių: Netinka moteriai per… … Dictionary of the Lithuanian Language
įvyroti — intr. Š, Rtr, BŽ61,438; TDrI72 suvyriškėti, tapti tikru vyru: Tas vaikinas įvyrojo jau J. | refl.: Tas vaikinas jau įsivyrojo, t. y. kaip vyras tapo J. vyroti; įvyroti … Dictionary of the Lithuanian Language